Ant tėčio rankų
Saulė ritasi per dangų,
Gera man ant tėčio rankų.
Pakelia aukštai, aukštai -
Gal išaugo man sparnai?
Nes atrodo, kad skrendu
Į platybes debesų.
Jei paklaustų - ar bijau?
Atsakyčiau – ačiū tau,
Kad galiu štai taip skraidyti,
Tavo šypseną matyti,
Ir šnibždėti vis į ausį,
Kad esi man pats brangiausias.
(aut. Kęstutis Ivinskis)
